2017-08-10
Būkime pasirengę karštiems orams: rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, rugpjūčio 10-ą ir 11-ą dienomis aukščiausia temperatūra numatoma 25-30 °C, didžiausia karščio tikimybė pietrytiniuose rajonuose. Rugpjūčio 12-ą dieną oras daugelyje rajonų įkais iki 29-34 °C.
Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgiant į tai, raginame nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.
Karštą dieną visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja:
- Stengtis būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Nesant tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.). Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
- Dažniau gerti skysčių - po truputį, visą dieną, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais - jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
- Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
- Einant į lauką užsidėti galvos apdangalą arba naudoti skėtį, nešioti akinius nuo saulės.
- Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržančius, orui pralaidžius drabužius.
- 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę naudoti apsauginius kremus su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau).
- Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
- Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
- Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį - nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialiąsias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
- Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
- Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, roletais ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
- Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
- Miegoti vėsesniame kambaryje.
- Sergant širdies - kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su gydytojų dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
- Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus >40°C, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.
Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgiant į tai, raginame nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.
Karštą dieną visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja:
- Stengtis būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Nesant tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.). Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
- Dažniau gerti skysčių - po truputį, visą dieną, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais - jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
- Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
- Einant į lauką užsidėti galvos apdangalą arba naudoti skėtį, nešioti akinius nuo saulės.
- Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržančius, orui pralaidžius drabužius.
- 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę naudoti apsauginius kremus su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau).
- Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
- Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
- Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį - nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialiąsias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
- Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
- Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, roletais ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
- Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
- Miegoti vėsesniame kambaryje.
- Sergant širdies - kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su gydytojų dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
- Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus >40°C, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.
Dėl detalesnių rekomendacijų bei informacijos apie karščio sampratą, gyventojų grupes, kurios yra jautrios karščiui, karščio poveikį sveikatai galite teirautis Aplinkos sveikatos skyriaus Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistės Dovilės Adamonytės el. paštu dovile.adamonyte@smlpc.lt bei Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Ekstremalių situacijų prevencijos skyriaus vyr. specialistės Irinos Gudavičienės el. paštu i.gudaviciene@essc.sam.lt.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rekomendacijos „Karštis ir jo poveikis sveikatai: rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms".
.jpg)
