Dažniausiai užduodami klausimai dėl ugnikalnio pelenų poveikio sveikatai
1. Ar Islandijos vulkaniniai pelenai turi įtakos žmonių sveikatai?
Kol vulkaniniai pelenai laikosi viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, poveikio žmonių sveikatai nėra. Jei didelė koncentracija vulkaninių pelenų pasieks žemę, tai gali įtakoti žmonių sveikatą, tačiau pavojus būtų minimalus. Šiuo metu dauguma vulkaninių pelenų debesų yra aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (3 - 10 km aukštyje), taip pat pranešama, kad vulkaniniai pelenai kai kuriose šalyse pasiekė žemę netoli vulkano išsiveržimo vietos. Vulkaninių pelenų pėdsakai taip pat užregistruoti didelio masto oro kokybės stebėjimo stočių Alpėse, taip pat Norvegijoje ir Škotijoje.
2. Kas nutiks, jeigu vulkaniniai pelenai pasieks apatinius atmosferos sluoksnius?
Jeigu dėl vertikalių oro masių judėjimo vulkaniniai pelenai pasieks apatinius atmosferos sluoksnius, gali padidėti oro taršos lygis, ypač įkvepiamų sveikatai pavojingų dalelių koncentracija (dalelės mažesnės nei 10 µm skersmens). Tikimasi, kad taršos padidėjimas bus mažas. Paprastai oro taršos padidėjimą lemia transporto srautas ar kita žmonių veikla, oro sąlygos ir kitos palankios sąlygos oro taršai sklisti didelėje teritorijoje.
Europos miestuose nepertraukiamai veikia oro kokybės stebėjimo tinklai, kurie vertina situaciją. Europos projektas CITEAIR, kurį finansuoja Europos Sąjunga, yra vykdomas bendradarbiaujant kartu su keliais ne projektiniais miestais bei kitais tarpininkais, jų tarpe ir Europos Komisija (Aplinkos generalinis direktoratas), Europos aplinkos agentūra, kurie atlieka kasdieninę oro kokybės apžvalgą 84 Europos miestuose. Duomenys taip pat gaunami ir iš kitų nacionalinių oro kokybės stebėjimo tinklų. „Eye on Earth" sistema, vadovaujama Europos aplinkos agentūros, piliečiams skelbia stebėjimo rezultatus dėl oro kokybės ir situacijos modeliavimo.
3. Kokios sudėties yra pelenai?
Vulkaniniai pelenai susideda iš mažų vulkaninių uolienų dalelių, kurių daugumos skersmuo yra mažesnis nei 30-40 µm, kai kurių dalelių skersmuo yra mažesnis nei 10 µm (tokios dalelės gali būti įkvėpiamos), taip pat aptinkamos ir mažesnės nei 2.5 µm dalelės. Šios dalėlės pagrinde susideda iš kvarco ir stiklo. Islandijoje atlikti cheminiai tyrimai rodo, kad jų sudėtyje yra aliuminio, silicio, deguonies bei fluoro junginių.
4. Kokį poveikį vulkaniniams pelenams daro lietus?
Vulkaniniams pelenams pasiekus apatinį atmosferos sluoksnį, galimas poveikis sveikatai įkvėpus vulkaninių pelenų dalelių. Vulkaniniai pelenai nekelia pavojaus sveikatai esant drėgnam, lietingam orui, kadangi vulkaninių pelenų dalelės yra nusodinamos, todėl negali būti įkvepiamos.
Lyjant, tik labai maža vulkaninių pelenų koncentracija gali susikaupti ant žemės, o žemei išdžiūvus, mažai tikėtina, kad tos dalelės galėtų turėtų įtakos žmonių sveikatai.
Esant stipriam vėjui, nedidelis vulkaninių pelenų dalelių kiekis gali pakilti nuo žemės, todėl asmenims, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip bronchitas, emfizema, astma, patartina su savimi turėti inhaliatorių ar kitus vaistus.
5. Kokios yra rizikos grupės?
Esant didelei vulkaninių pelenų koncentracijai apatiniuose atmosferos sluoksniuose, asmenys, sergantys lėtinėmis kvėpavimo ligomis, tokiomis kaip bronchitas, emfizema, astma, gali būti jautresni vulkaninių pelenų poveikiui.
6. Ar didesnė rizika yra vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms?
Amžius neįtakoja trumpalaikio oro taršos poveikio sveikatai. Tačiau ilgalaikis oro taršos poveikis gali turėti įtakos vaikų kvėpavimo sistemos vystymuisi ir yra vienas iš rizikos veiksnių, galinčių sukelti astmą.
Vyresnio amžiaus žmonės gali labiau jausti trumpalaikės oro taršos poveikį dėl prastesnės sveikatos būklės, ypač, jei serga kvėpavimo sistemos arba širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
7. Koks yra poveikis sveikatai sveikiems asmenims?
Kiekvieną dieną dauguma PSO Europos regiono miesto ir kaimo gyventojų susiduria su sveikatai žalingomis dalelėmis (dėl oro taršos), kurios įtakoja žmonių sveikatą. Ilgalaikis tokių dalelių poveikis prisideda prie rizikos vystytis kvėpavimo sistemos arba širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, įskaitant ir plaučių vėžį. Yra apskaičiuota, kad dėl oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, kurią sukelia žmonių veikla, poveikio Europos Sąjungoje (išskyrus Bulgariją ir Rumunija) vidutinė gyvenimo trukmė sutrumpėja 8,6 mėn.
8. Ar yra nustatytos valandos, kada yra didesnis rizikos poveikis?
Miestuose oro tarša kasdien svyruoja, daugiausia tai įtakoja transporto srautas. Kadangi sveikatos rizika yra proporcinga taršos lygiui, susikaupusiam per visą dieną, vietinių taršos padidėjimų, kurie padidėja dėl transporto intensyvumo, reiktų vengti.
9. Kokie atsiranda simptomai dėl vulkaninių pelenų poveikio?
Svarbu pažymėti, kad dalelių, kurios gali pasiekti apatinį atmosferos sluoksnį, koncentracija neturėtų būti didelė, todėl jos nesukeltų rimtos žalos sveikatai. Dalis vulkaninių pelenų dalelių, pasiekusių apatinį atmosferos sluoksnį, bus per didelės įkvėpti, tačiau dėl jų fizinių savybių, gali dirginti akis, nosį ir gerklę. Šių simptomų rizika sumažėja būnant patalpose, dalelės sunkiau prasiskverbia į vidų, kai uždarytos durys ir langai. Nepaisant to, žmonės, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip bronchitas, emfizema ar astma, gali pajausti šių simptomų paūmėjimą, todėl jie turėtų su savimi nešiotis vaistus.
10. Kaip žmonės galėtų apsaugoti savo sveikatą?
Rizikos sveikatai nėra tol, kol vulkaniniai pelenai išlieka viršutiniuose atmosferos sluoksniuose.
Didesnės dalelės, pasiekusios apatinius sluoksnius arba nusėdusios ir dėl stiprių vėjų vėl pakilusios nuo žemės paviršiaus, gali sukelti akių sudirginimą. Pelenų paveiktose teritorijose (pvz. Islandija) rekomenduojama likti uždarose patalpose ir atsisakyti fizinio aktyvumo lauke. Sodininkai pjaudami žolę turėtų dėvėti respiratorius.
Jeigu smulkios dalelės pasiekia apatinius atmosferos sluoksnius ir padidina oro užterštumą, patariama laikytis tokių pat atsargumo priemonių kaip ir tomis dienomis, kai stebimas didelis oro užterštumas: žmonės, sergantys astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis turėtų vengti fizinio aktyvumo.
Buvimas uždarose patalpose apsaugo tik nuo didelių dalelių, nes mažesnės gali patekti į patalpų vidų.
11. Koks yra ilgalaikis poveikis?
Vulkaninių pelenų dalelės, išmestos iš vulkano, nusėda ant žemės dažniausiai per tris mėnesius. Nusėdusios jos veikia apatinių atmosferos sluoksnių oro kokybę, galimai padidindamos populiacijos ekspoziciją kietosiomis dalelėmis ir poveikio sveikatai riziką. Jei išsiveržimas neužsitęsia, ilgalaikis poveikis populiacijos sveikatai minimalus.
12. Kas yra būtina šiame etape?
Stebint oro kokybę nustatyti bet kokį vulkaninių pelenų poveikį ir, jei reikia, pašalinti sunkių sveikatai padarinių riziką. Be dalelių dydžio nustatymo, būtina išanalizuoti ir jų sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad oro sąlygos įvairiose Europos dalyse, netgi šalies viduje, gali skirtis, svarbu sekti institucijų, atliekančių stebėjimus šalyje, teikiamą informaciją.
13. Kaip ši situacija vystysis toliau?
Vulkaninių pelenų debesis driekiasi per visą Europą ir likusią šiaurinio pusrutulio dalį, tačiau dalelės keliaudamos išsisklaido. Todėl, net jei dalelės pasiektų apatinius atmosferos sluoksnius, jų poveikis oro kokybei būtų nedidelis. Situacija pasikeistų, jei pelenų išmetimas tęstųsi ir dalelės toliau keliautų link kontinentinės Europos. Tai gali padidinti dalelių koncentraciją ore ir paveikti jo kokybę.
Informaciją parengė
Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras
remiantis PSO Europos regiono biuro pateiktais duomenimis
Tel. (8 5) 261 98 88
Faks. (8 5) 231 4436 (darbo metu)
(8 5) 262 1962 (ne darbo metu)
El.p.: essc_bud@sam.lt
Taip pat informacijos rasite:
.jpg)
