Naujienos

Ebolos Hemoraginę Karštligę sukelia Ebolos virusas, kuris plinta tiesioginio sąlyčio metu su gyvų ar mirusių užsikrėtusių asmenų krauju arba kūno skysčiais (seilėmis, šlapimu, liaukų arba organų sekretais, sperma, išmatomis, motinos pienu), lytiniu keliu. VIrusu taip pat galima užsikrėsti tiesioginio sąlyčio su mirusių ar gyvų laukinių gyvūnų (beždžionių, miško antilopių ir šikšnosparnių), krauju, kitais kūno skysčiais ar organais būdu.

Inkubacinis Ebolos Hemoraginės Karštligės laikotarpis  trunka 2–21 dieną. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda raumenis, galvą bei gerklę ir jaučiamas silpnumas, vėliau pasireiškia vėmimas, viduriavimas, bėrimas, kepenų ir inkstų veiklos sutrikimai. Kai kuriems ligoniams gali pasireikšti gausus vidinis ir išorinis kraujavimas, daugybinis organų nepakankamumas.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją bei rizikos vertinimą, Pasaulio sveikatos organizacija šiuo metu nerekomenduoja jokių kelionių ar prekybos apribojimų šalyje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių ar keliaujančių, užsikrėtimo rizika vertinama kaip maža laikantis atsargumo priemonių.

Vykstantiems į  Ebolos Hemoraginės Karštligės paveiktas vietoves rekomenduojama:

• vengti tiesioginio sąlyčio su ligoniais ar mirusiais nuo šios ligos, su ju krauju, kūno skysčiais;
• vengti tiesioginio sąlyčio su laukiniais gyvūnais, nevalgyti jų mėsos;
• plauti ir nulupti vaisius ir daržoves prieš vartojimą;
• neiti į šikšnosparnių gyvenamas vietas (rūsius, apleistus pastatus ar kasyklas);
• neturėti nesaugių lytinių santykių;
• dažnai plauti rankas su muilu ar naudoti rankų antiseptiką.