2016-10-19
Kaštonas: rudens dovana ir pavojus
Kaštonas (Aesculus hippocastanum) nuo seno žinomas ir visų pažįstamas medis. Tačiau derėtų žinoti, kad juo galima apsinuodyti. Kartais kaštonų suvalgoma supainiojus juos su valgomuoju kaštainiu (Castanea sativa) ar gydantis namuose pagamintais augalo preparatais. Kaštonuose esančių nuodų saponinų mišinys vadinamas vienu aescino vardu. Manoma, kad didžiausia aescino koncentracija yra jaunuose lapuose, žieduose ir žievėje. Kaštono vaisiuose - stambiose rudose sėklose aescino koncentracija keičiasi joms bręstant. Nuodingiausi kaštonai liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Sėkloms subrendus ir sutrūkus jas gaubiančiai spygliuotai dėžutei aescino kiekis sumažėja dvigubai. Aescinas blogai pasisavinamas žarnyne, tačiau sukelia stiprų dirginantį poveikį. Suvalgius 1 ar 2 kaštono sėklas atsiranda pykinimas, vėmimas, vyrauja viduriavimas. Didžiausią pavojų šis augalas gali sukelti vaikams, ypač jei jo suvalgoma pakartotinai, tuomet per pažeistą žarnyno gleivinę didesnis nuodo kiekis gali patekti į kraujotaką ir sukelti bendrus apsinuodijimo simptomus: nerimą, palaipsniui pereinantį į mieguistumą ir sąmonės sutrikimą. Vaikams aprašyta net mirtinų apsinuodijimų.
Apsinuodijus kaštonais gydymas skiriamas atsižvelgiant į vyraujančius simptomus, specifinio priešnuodžio nėra. Vemiant ir viduriuojant svarbu gerti pakankamai skysčių, simptomams neišnykstant ar savijautai blogėjant, derėtų kreiptis į medikus.
Saponinai taip pat paplitę žoliniuose augaluose: lelijose (Liliaceae spp.), amariliuose (Amaryllidaceae spp.) ir kt. Nereikli iš Afrikos kilusi kambarinė gėlė sanseviera (Sansevieria sp.), daugelio tiesiog "kardu" vadinama, bei tokia pat populiari dracena (Dracaena sp.) turi itin toksiškų saponinų, tačiau sunkių apsinuodijimo atvejų šiais augalai pasitaiko retai.
Sveikatos apsaugos ministerijos
Ekstremalių sveikatai situacijų centro
Apsinuodijimų informacijos biuras
Visą parą neatidėliotina
informacija apsinuodijus
tel. (8 5) 236 2052
mob. 8 687 53378
.jpg)
