Lietuvoje padidėjusi oro tarša

Atkreipiame dėmesį, kad priklausomai nuo kietųjų dalelių koncentracijos, jos gali sukelti kvėpavimo takų sudirginimo reiškinius, todėl gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) eiga. Kuo mažesnis kietųjų dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir ten nusėda. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Smulkesnės dalelės nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir pernešti juos į gilesnius kvėpavimo takus, gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.
Oro taršai jautriausios gyventojų grupės:
• Kūdikiai, vaikai (ypač iki 5 metų amžiaus);
• Nėščiosios;
• Vyresnio amžiaus žmonės;
• Asmenys, sergantys astma bei kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis;
• Asmenys, paveikti kitomis toksinėmis medžiagomis, kurios sustiprina oro teršalų poveikį arba sąveikauja su oro teršalais;
• Asmenys, gyvenantys nepalankiomis socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis.
Susidarius nepalankioms aplinkos oro sąlygoms, oro taršai jautrioms gyventojų grupėms patariama:
• Riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke;
• Neatidarinėti orlaidžių, langų, esant galimybei, patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius;
• Važiuojant autotransporto priemonėmis sandariai uždaryti langus, įjungti vidinę oro cirkuliaciją;
• Būnant lauke, saugoti kvėpavimo takus;
• Blogai pasijutus, kreiptis į gydytoją.
Oro kokybės duomenys parengti pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. vasario 22 d. duomenis.
Detalesnius oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainės nuorodoje:
"Oro kokybė šiandien"
Informacija parengta pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis.
