Naujienos

    2010 m. balandžio 15 d. Pietų Centrinėje Islandijoje įvyko Eyjafjallajoekull vulkano išsiveržimas. Vulkaniniai pelenų debesys tvyro Šiaurės Europoje, po truputi pajudėjo link Didžiosios Britanijos, Škotijos, Nyderlandų Karalystės ir Belgijos. Vulkaniniai pelenai į žemę nekrenta, debesys pakilę aukštai, todėl pavojaus žmonių sveikatai nėra.
    Dėl pelenų debesų atšaukti skrydžiai į Norvegiją (Oslą), Airiją (Dubliną) ir Šiaurinę Jungtinę Karalystę.
    Prognozuojama, kad debesys išsisklaidys ir praras intensyvumą, tačiau gali turėti įtakos lėktuvams. Po vulkano išsiveržimo net į 11 km aukštį pateko smulkios uolienų dalelės, kurios kelia pavojų lėktuvų varikliams.
    2010 m. balandžio 16 d. tikėtina, kad vulkaniniai pelenų debesys gali turėti įtakos šioms šalims: Islandijai, Airijai, Jungtinei Karalystei, Švedijai, Norvegijai, Vokietijai, Belgijai, Prancūzijai,
    Nyderlandų Karalystei, Liuksemburgui, Danijai, Lenkijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Čekijai, Baltarusijai ir Rusijai.
    2010 m. balandžio 16 d. aviacinės meteorologijos duomenimis vulkaniniai pelenų debesys apėmė 2/3 Lietuvos. Laikinai uždaryti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai.
    Atsižvelgiant į turimus duomenis, pavojus žmonių sveikatai šiuo metu nenumatomas.

    Kas yra vulkaniniai pelenai?
    Tai mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninis stiklas (mažesnės nei 2 mm skersmens), išsiveržę iš vulkano. Labai mažos pelenų dalelės gali būti mažesnės nei 0,001 milimetro.
    Nors ir vadinama „pelenais", vulkaniniai pelenai nėra degus produktas kaip minkšta puri medžiaga, kuri išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Vulkaniniai pelenai yra kietos, netirpios vandenyje, dalelės, jos yra abrazyvios ir šiek tiek korozinės, pralaidžios elektrai, kai drėgnos.
    Ore vulkaniniai pelenai ir dujos greitai kyla į viršų, neretai pakyla daugiau nei iki 30 tūkst. pėdų (apie 9 km) aukštį . Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo vulkano formuodamas išsiveržusius debesis. Kai debesys nešami pavėjui nuo išsiveržusio vulkano, pelenai, kurie iškrenta iš debesų, tampa mažesnio dydžio ir formuojasi retesni sluoksniai. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius km, šiek tiek cirkuliuodami žemėje.
    Vulkaniniuose pelenuose gali būti įvairiomis proporcijomis laisvo kristalinio silicio dioksido (SiO2), kuris labiau žinomas kaip kvarcas, kristobalitas ir tridimitas.